užvelkti

užvel̃kti, -ia, ùžvelkė žr. užvelkėti: Reikia duris užvel̃kt, kad kas neaneitų Kkl. Užvel̃k išėjęs velkę Ldk. | refl. tr.: Vaikele, mės išvažiuojam, o tu užsivel̃k duris Kkl. \ velkti; užvelkti